Nėra skaidrumo, kai kalbama apie finansavimą: ar mus stabdo?

Nėra skaidrumo, kai kalbama apie finansavimą: ar mus stabdo?

Dabartinis renovacijos mažinimas ir planuojamas finansavimo intensyvumo mažinimas rodo patikimų bendrųjų sąlygų trūkumą. Remiantis renovave.at, bet kokia kaina turi būti laikomasi keturių principų: tęstinumo ir planavimo, geresnio federalinės ir valstijų vyriausybių koordinavimo, rinkos poveikio ir integracijos su teisinėmis reformomis.

Kur būtent čia renovacijos ir renovacijos pramonė patiria didžiausią žalą?

Susanne Formanek:Didžiausia žala kyla dėl planavimo saugumo trūkumo dėl trumpalaikio finansavimo mažinimo ir sustabdymo. Renovacijai reikia ilgo įgyvendinimo laiko – staiga išnykus paskatoms, sustabdomi projektai, užkertamas kelias investicijoms ir susvyruoja pramonės pasitikėjimas. Nesant stabilių pagrindų sąlygų, renovacijos ir renovacijos pramonė praranda dinamiškumą, ekonominių skaičiavimų pagrindus ir inovacinį jėgą.

Kokie yra didžiausi kertiniai taškai?

Veiksmingam renovavimui reikalingas stabilus, nuspėjamas finansavimas, geresnis federalinės ir valstijų vyriausybių koordinavimas, į rinką orientuotų priemonių, skirtų sumažinti išlaidas, ir glaudžios integracijos su teisinėmis reformomis. Tik tuomet, kai šie veiksniai veikia kartu, galima sutelkti investicijas, skatinti naujoves ir pasiekti esamų pastatų klimato tikslus.

Renowave.at teigia, kad svarbūs projektai sulėtėja. Kas tai yra, pavyzdžiui?

Didelio masto renovacijos projektai, kurių vykdymo laikas yra ilgas, ypač sulėtėja: šilumos energetinė pastatų renovacija, visapusiška aukščiausios klasės renovacija daugiabučiuose, demonstraciniuose pastatuose ir rajonuose. Visų pirma šie projektai laikomi svarbiais bandomaisiais ir pavyzdiniais klimatui neutralios renovacijos pavyzdžiais ir jiems reikia patikimų finansavimo sistemų.

Ar Austrijos klimato tikslai vis dar gali būti pasiekti, jei šie projektai stringa?

Jei centrinės renovacijos projektai sustoja, pastatų sektoriuje pasiekti klimato tikslus tampa daug sunkiau. Kadangi esami pastatai yra didžiausias energijos taupymo ir CO₂ mažinimo svertas, vėluojant renovuoti, pailgėja atsipirkimo laikotarpis, sumažėja investicijų ir didėja išmetamųjų teršalų kiekis. Be stabilios finansavimo sistemos šilumos perėjimas ir kartu su Austrijos klimato kaitos tikslas bus labai toli.

"Renovacija turi būti prieinama ir patikima kiekvienam. Tai didina gyvenimo komfortą, mažina energijos sąnaudas ir lemiamą indėlį į klimato apsaugą. Esant stabilioms pagrindų sąlygoms, namų ūkiai, įmonės ir visuomenė gauna vienodą naudą – ir šildymo perėjimas gali būti sėkmingai įgyvendintas."

Susanne Formanek

Nuo ko ir kaip pradėtumėte, kad visa tai vis dar turėtų pagrįstą pagrindą?

Atspirties taškai yra stabili, daugiametė finansavimo sistema, kuria užtikrinamas planavimo saugumas, glaudus federalinės ir valstijų vyriausybių koordinavimas, į rinką orientuotos priemonės sąnaudoms mažinti ir lydinčios teisinės reformos. Tai sukuria pasitikėjimą ir impulsą šildymo perėjimui.

Ką dabartinėje neaiškioje situacijoje patartumėte daryti renovuojančioms įmonėms ir pertvarkyti norintiems klientams?

Nepaisant neapibrėžtumo, įmonės turėtų strategiškai rengti savo projektus ir sutelkti dėmesį į efektyvumą bei inovacijas, kad galėtų greitai pradėti veiklą, kai tik atsiras stabilus finansavimas. Norintiems renovuoti savininkams ir klientams patartina detaliai planuoti projektus, gauti konsultacijų ir nuolat stebėti finansavimo galimybes, kad galėtų lanksčiai pasinaudoti galimybėmis.

Kokia jūsų prognozė? Ar renovacija, svarbi klimato tikslų sudedamoji dalis, vėl gali tapti prabanga?

Pavojus yra realus: jei subsidijos bus sumažintos arba nutrauktos per trumpą laiką, renovacija vėl taps prabanga. Visų pirma visapusiška šiluminė ir energetinė renovacija yra brangi ir daugeliui namų ūkių neįperkama be finansinės paramos. Subsidijos sutrumpina atsipirkimo terminus, suteikia investicijų saugumą ir leidžia renovuotis net vidutines ar mažesnes pajamas gaunantiems namų ūkiams. Jei šios lėšos taps nesaugios arba per mažos, galiausiai naudos gaus tik tie, kurie gali sau leisti renovaciją – plačioji visuomenė bus palikta nuošalyje. Tai ne tik sustabdytų klimato kaitą, bet ir susilpnintų svarbų inovacijų, užimtumo ir vertės kūrimo variklį. Renovacija neturi tapti turtingųjų niša, bet turi būti vertinama kaip visos visuomenės uždavinys. Tik turint stabilią, skaidrią ir planuojamą finansavimo sistemą galima užtikrinti, kad renovacija išliktų iš esmės veiksminga, įperkama ir patraukli. Jei tai pavyks, renovacija išliks ne prabangos preke, o centriniu svertu siekiant klimato tikslų, gerinant gyvenimo kokybę, energijos sąnaudas ir saugumą ateityje.