Iškastas gruntas greitai nebebus atliekos

Iškastas gruntas greitai nebebus atliekos

„Yra didžiulis potencialas, kuris dar nebuvo išnaudotas. Tristanas Tallafussas, Austrijos statybinių medžiagų perdirbimo asociacijos (BRV) generalinis direktorius, kalba apie iškastą gruntą – medžiagą, kuri gaminama beveik kiekviename statybos projekte ir iki šiol daugiausia buvo traktuojama kaip atliekos. Federalinio atliekų tvarkymo plano skaičiai aiškiai parodo, kiek būtų galima surinkti: pagal tai Austrijoje kasmet susidaro apie 70 mln. tonų atliekų. Iš jų 41 mln. tonų – beveik 60 proc. – yra iškastas gruntas. Tai reiškia, kad iškastas gruntas yra didžiausias atliekų susidarymo elementas Austrijoje. Tallafusso požiūriu, jis galėtų būti naudojamas „dideliu mastu tiesiai statybvietėse, nereikalaujant jokio apdorojimo“.

Greitai nebeliks atliekų

Subjunktyvas dabar turėtų išnykti. Aplinkos ministerija šiuo metu rengia reglamentą, kuris teisiškai saugiai ir praktiškai apibrėš iškasamo grunto vadinamąsias „atliekas“. Pagal dabartinį projektą, atestuotas ekspertas turėtų turėti galimybę išnagrinėti medžiagą vietoje. Jei įrodoma tam tikra kokybė, medžiaga praranda savo klasifikaciją kaip atliekas. Jis gauna gaminio statusą ir gali būti naudojamas be jokių papildomų atliekų reglamentavimo.

Dabartinė Bauzeitung skaitytojų apklausa rodo, kokia svarbi ir praktiškai aktuali ši tema. Atsakymai kalba patys už save: 73 procentai mano, kad planuojamas reguliavimas yra labai protingas, nes suteikia didelį perdirbimo ir sąnaudų mažinimo potencialą. Dar 15 procentų mato pranašumus bent jau tam tikromis sąlygomis. Jie tiesiog vertina kritiškai – tikisi papildomos biurokratijos ir rizikos.

Iki šiol darbas su iškastu gruntu statybvietėje dažnai buvo siejamas su didelėmis šalinimo išlaidomis, ilgais transportavimo maršrutais ir sudėtinga dokumentacija. Tai, kad čia yra didžiulis efektyvumo potencialas, aišku ir iš apklaustųjų teiginių. Štai kaip sako vienas dalyvis: „Tai gali būti tik lengviau, geriau ir pigiau“.

Su tokiu vertinimu pritaria daugelis dalyvių, tačiau toli gražu ne visi. Žvelgiant į galimas taupymo galimybes, nuomonės išsiskiria: 23 procentai mano, kad tai labai didelis, o 39 procentai – vidutinis. Kita vertus, aštuoni mano, kad tai mažas, o 31 procentas visiškai nesitiki sutaupyti. Šie atsakymai rodo, kad pramonė yra nevienalytė – ne kiekviena įmonė reguliariai atlieka žemės darbus ar turi logistikos galimybių tarpiniam sandėliavimui.

Beveik visi respondentai (daugiau nei 92 proc.) pabrėžia, kad aiškūs ir paprasti atliekų šalinimo kriterijai yra esminiai. Kalbama apie praktiškumą ir teisinį tikrumą – niekas nenori veikti pilkojoje zonoje ar būti stabdomas sudėtingų reikalavimų. Kiekvienas 62 procentai taip pat reikalauja teisinio tikrumo, kad būtų išvengta nuobaudų ir sumažėtų dokumentų ir ataskaitų teikimo reikalavimai. 58 procentai vertina greitas ir nebrangias testavimo procedūras, o bent 39 procentai norėtų paramos įgyvendinant. Tai rodo, kad pramonė yra ne tik atvira planuojamam reguliavimui, bet ir konstruktyvi, tačiau su sąlyga, kad ji sukurta taip, kad ji būtų praktiška.

Kai kurie respondentai nurodo konkrečias veiksmų galimybes: bendradarbiavimas su sąvartynais ir perdirbimo įmonėmis, nuosavos saugyklos ir aiškus užterštų medžiagų atskyrimas nuo neužterštos medžiagos. Dar vienas aspektas tampa vis svarbesnis – įvaizdis. Viename komentare rašoma: „Tvarumo įvaizdyje matome galimybę, nes klientai vis daugiau dėmesio skiria ekologiškai statybai“.