Ar Austrija baigta?

Ar Austrija baigta?

"Austrija nėra visiškai pastatyta. Kiekvienas, kuris laikosi tokio požiūrio, gyvena toli nuo realybės." Akmens keramikos asociacijos generalinio direktoriaus Andreaso Pfeilerio pareiškimas yra gana provokuojantis ir gana sąmoningai pasirinktas. Tai atsakas į reikalavimą drastiškai sumažinti žemės naudojimą. Tiksliau: sumažinti kasdienį žemės suvartojimą nuo 11 iki 2,5 hektarų. Jį neseniai įsteigė aplinkosaugos organizacija WWF.

Reikalavimas įvykdytas iš dalies

Dirvožemio sunaudojimas arba žemės naudojimas reiškia dirvožemio sandarinimą tokiomis struktūromis kaip pastatai ar keliai, kad krituliai į jį nebegali prasiskverbti. Viešai skelbiamais duomenimis, 2024 metais buvo užplombuota beveik lygiai 3,7 procento šalies teritorijos. Kvaila dėl aplinkosaugos organizacijų reikalavimo yra tai, kad jis jau iš dalies patenkintas.

Į tai atkreipia dėmesį rinkos tyrinėtojas Andreasas Kreutzeris, kuris intensyviai nagrinėja šį reikalą. 2024 metais žemės naudojimas mažėjo antrus metus iš eilės – 15,5 proc. Taigi 2024 m. paros žemės sunaudojimas buvo ne 11, o 6,75 hektaro. Kreutzeris nuosmukį sieja su dviem veiksniais: viena vertus, tai lėmė silpnas statybų sektorius, todėl jis nėra tvarus. Kita vertus, 2024 m. vasario mėn. valstybių ir savivaldybių patvirtinta „Dirvožemio strategija Austrija“ taip pat galėjo turėti slopinimo poveikį.

Prekybos asociacijos atstovas Pfeileris mano, kad jo nuomonę patvirtina faktai. Tačiau jis supranta skirtingus interesus: "Esame įtampos zonoje, kurią reikia atidžiai pasverti: yra teisėtas interesas taupiai naudoti negausią žemę. Kita vertus, auga gyventojų skaičius, o kartu ir gyvenamojo ploto bei infrastruktūros poreikis", - sako Pfeileris. "Tiesiog paimsiu energijos perėjimo pavyzdį: vėjo jėgainei reikia privažiavimo kelio ir pamatų. Be statybos darbų ji neveiks." Tačiau Pfeileris tęsia: „Turime dirbti protingiau ir rasti pusiausvyrą tarp įvairių interesų, taikydami lanksčius sprendimus. Toks griežtas tikslas, kaip 2,5 hektaro tikslas, niekur nenuves.

Vasarą statybinių medžiagų pramonė paskelbė pozicijos dokumentą „Austrija nepabaigta! pristatytas, kuriame „rodo tvarios ateities perspektyvas tiek statybos, tiek žemės naudojimo požiūriu“. Šis dokumentas neseniai buvo aptartas su aukščiausios klasės ekspertų grupe Vienoje. Akivaizdus ir tikriausiai retorinis renginio pavadinimas: „Ar Austrija baigta?“

Pfeileris aiškiai išdėstė statybinių medžiagų pramonės poziciją: „Austrijos statybinių medžiagų pramonė laiko save atsakinga ir siekia dialogo su suinteresuotosiomis šalimis, kad kartu rastų perspektyvių sprendimų, kaip žemės naudojimas galėtų veikti tvariai. Norint rasti reikiamą pusiausvyrą tarp individualių interesų, reikalinga „strateginė žemėtvarka su aiškiais tikslais“, – aiškino Vienos technologijos universiteto dirvožemio politikos ir dirvožemio valdymo tyrimų skyriaus vadovas Arthuras Kanonier. Jau panaudota apie 6000 km² vietos, apie pusė jos skirta statyboms, ketvirtadalis dar neužstatyta. Didėjant gyventojų skaičiui, didėja ir spaudimas turimai erdvei. „Dienos tvarka yra ne išsibarstyti, o tankinti jau išplėtotas teritorijas“, - sakė Kanonier.

Sutankinimas gali labai prisidėti prie ekonomiško dirvožemio naudojimo. Architektas Arminas Mohsenas Daneshgaras paaiškino esamų pastatų aukštų įrengimo galimybes: „Vienos stogai siūlo apie tris milijonus kvadratinių metrų ploto 200 000 butų. Galima pastatyti bent vieną aukštą, bet dažniausiai kelis, nepakenkiant apatinių aukštų gyvenimo kokybei. Kitas teigiamas poveikis: sodai ant stogo kaip žalios oazės ir sutaupoma iki 80 procentų energijos, jei plečiant bus atnaujintas ir esamas pastatas.

Pfeileris taip pat mano, kad tankinimas yra pagrindinė svirtis. Jis galvoja ir apie jau paskirtos žemės panaudojimą statyboms: „Kam sandarinti naujus plotus, kai daugiau nei 67 000 hektarų skirta statybai, bet nenaudojama? Šių sričių sutelkimas yra viena iš pagrindinių užduočių. Tai apėmė pastatų spragas mieste, esamų stogo erdvių išplėtimą ir esamų pastatų tankinimo didinimą.

"Žinoma, esame suinteresuoti, kad statybos vyktų. Tačiau norime elgtis atsakingai ir esame tam įsipareigoję", – paaiškino Rolandas Hebbelis iš Centrinės pramoninių pastatų gaminių gamintojų asociacijos. Jam tai reiškia: naujas pastatas, taip, bet tvarus. Federalinių statybos inžinierių rūmų prezidentas Danielis Fügenschuhas taip pat paragino pakeisti kursą: "Kiekvienais metais naudojame Eisenštato dydžio teritoriją. Tai padidina potvynių, karščio salų ir kitų nelaimių riziką." Jo sprendimas: geriau išnaudoti esamus pastatus ir miestų centrus. Renovacija, apleistų teritorijų mobilizavimas ir senų komercinių plotų pertvarkymas galėtų labai prisidėti prie naujos gyvenamosios erdvės kūrimo nenaudojant papildomos žemės.

Austrijos žemės strategija siekiama iki 2030 m. gerokai sumažinti žemės naudojimą. Dabartinėje vyriausybės programoje apibrėžiami įvairūs atspirties taškai statant be grunto, pavyzdžiui, pirmenybė teikiama žemės perdirbimui, o ne pertvarkymui, ir renovacijai, o ne naujai statybai. Dabar pamatysime, ką tai reiškia praktiškai.

„Matome, kad mūsų pastangos per pastaruosius kelerius metus patvirtintos“, – sako asociacijos generalinis direktorius Pfeileris. Prekybos asociacija daugelį metų skatina tokias priemones kaip tankus pastatas, „nes tai taip pat taupo energiją“. Be to, mineralinės statybinės medžiagos yra tvarios, apskritos ir daugiafunkcinės, todėl galima statyti didesniame aukštyje ir didesniu tankiu. Statybos produktų gamintojo atstovas Hebbel: „Tokiu būdu galima mobilizuoti žemę statyboms ir sumažinti žemės naudojimą.

Faktai apie žemės naudojimą Austrijoje

• Bereits genutzt: 5.902 km² (7 Prozent der Staatsfläche)
• Davon versiegelt: 52,5 Prozent (3,7 Prozent der Staatsfläche)
• Flächenneuinanspruchnahme 2024: 24,7 km² (minus 15,5 Prozent zum Vorjahr)
• Täglicher Durchschnitt 2024: 6,75 Hektar
• Gewidmetes, unbebautes Bauland: rund 67.000 Hektar
• Wohnbedarf Wien: rund 15.000 neue Wohnungen pro Jahr
• Potenzial Wiens Dachflächen: 200.000 Wohnungen